Upe - Moteris

Upe - Moteris Dpoezija Žodžiai: Verčia medžius ir tyliai niūniuoja sensansą Su šaknim išrauna iš miego nepajudinus pirštų Paryčiais nubraukusi prakaitą rengia seansą Ir kaip mat pamiršti sapnais nubarstytą pakrantę Nekaltu kalės žvilgsniu perskrodžia tavo būtį ir nebūtį Angeliuko sparnais suplasnojus sklando po kambarį Aš juoakis cituoju Homerą ir bandau ją pagauti Ji man nukerta galvą ir išmeta tiesiai pro langą Taip mes žaidžiam kas rytą, kol visiškai pateka saulė O tuomet susikibe nagais išmatuojam pasaulį Prie arbatos susėdę atsakom į Viešpaties laiškus Ir nepastebiu, kad mano gyvenimas pilkas ir aiškus Pietums angeliukų sparnai su kiaulės spirgeliais Svečius pavaišinę pūkais numazgojam jų veidus Ir išleidžiam sėkmės palinkėję į margą pasaulį Jie plačiai padėkoję su užuojauta merkia man akį Po pietų sočiai aptingę įsijungiam reklamą Galim pakeisti jų spalvą o kartais ir kalbą Jausmų jūroj paskendę jie skalauna stiklinį ekraną Aš giliai susikaupęs bandau visą tai sutalpinti į galvą Vakare lyg virkštelę nutraukus ji išjungia elektrą Kai aš nematau po paklode ji pakiša vėtrą Pavargusios kojos lėtai mane neša į spastus Prisimerkus ji kruopščiai galanda kovos peilius ir šaukštus Nekaltu kalės žvilgsniu bučiuoja mano nuogą krūtinę Prisilietus netyčia palieka veide žaizdą durtinę Taip mes mylim ir mirštam kas dieną ir naktį Kaimynai pastato po žvakę ir nukerpa dagtį